Afganistanas

Poll without page-refresh

Article on other languages:

	del.icio.us
	Digg
	Furl
	Reddit
	Rojo
	Add to OnlyWire

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu.

Dowlat-e Eslami-ye Afghanestan


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

puštūnų, persų (dari)

Sostinė

Kabulas

Didžiausias miestas

Kabulas

Valstybės vadovai

Hamid Karzai

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

647 500 km² (40)
0%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

31 056 997 (38)
47,96 žm./km² (121)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2004 (progn.)
21,50 mlrd. $ (109)
800 $ (185)

Valiuta

afganis (AFA) (100 pulių)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

PL +4:30 h
nenaudojamas

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1919 m. rugpjūčio 8 d.
1919 m. rugpjūčio 19 d.

Valstybinis himnas

Afganistano himnas

Interneto kodas

.af

Šalies tel. kodas

+93

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Afganistano istorija

Istorija iki šalies islamizavimo VIII a.: Senovės Persijos istorija

Istorija VIII-XIX a.: Didžiojo Irano istorija

Afganistanas kaip valstybė su dabartine teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.

Senovėje čia egzistavo tokie Senovės Persijos regionai, kaip Baktrija, Arija, Gandhara ir Drangiana. Vėliau Afganistano teritorija priklausė Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų, Graikų-Baktrų, Partų, Sasanidų, Čingischano ir daugybei kitų valstybių. Vietinė Afganistano monarchija (Diuranių dinastija) susiformavo XVIII a..

XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, pilnai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamiane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo dabartinis prezidentas Hamidas Karzajus.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Afganistano politinė sistema

Šaliai vadovauja visuotiniuose 2004 m. spalio 9 d. rinkimuose išrinktas prezidentas Hamidas Karzajus. Pirmuosiuose rinkimuose nuo 1969 m. dalyvavo apie 10 mln. šalies gyventojų. Išrinktojo prezidento priešininkai teigė, jog rinkimų rezultatai buvo klastojami. Prezidento sudarytoje vyriausybėje yra Šiaurės aljanso ir kitų regioninių ir etninių grupių atstovai. Į šalį leista sugrįžti buvusiam monarchui Mohamedui Zahirui Šachui, tačiau jo vaidmuo išlieka tik simbolinis. Didelė šalies dalis tebėra kontroliuojama pilietinio karo vadų.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Afganistano provincijos

Afganistanas yra suskirstytas į 34 provincijas arba velajatus.

Badachšanas (Badakhshán)
Badgis
Baglan
Balchas (Balkh)
Bamianas (Bamiyán)
Chostas
Daikondis
Farah
Farjabas
Gaznis
Goras
Gosjanas
Helmandas
Heratas (Herat)
Kabulas (Kabul)
Kandaharas (Kandahar)
Kapisa

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Afganistano geografija

Afganistanas yra kalnų šalis – mažiau nei 10% jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Hindukušo (iki 7 500 m aukščio) ir Sefid Kuh kalnai užima didžiąją dalį šalies.

Didžiausi miestai (2003 m.):

Kabulas (su apylinkėmis – 4,9 mln. gyventojų)
Kandaharas - 339 200 gyv.
Mazari-Šarifas
Heratas
Džalalabadas
Kundūzas

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Afganistano gyventojai

Afganistano gyventojų skaičiaus raida 1961-2004 m.

Pagrindinė religija – islamas (sunitų 80%, šiitų 19%). Taip pat yra nedidelės hinduistų ir sikhų bendruomenės.

Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m. CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai: puštūnai (afganai) 42%, tadžikai 27%, chazarai 9%, uzbekai 9%, aimakai 4%, turkmėnai 3%, beludžiai 2%, kiti 4%.

Pagrindinės kalbos yra persų (dari) ir puštūnų. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos – daugiausia uzbekų, turkmėnų, beludžių. Nedidelės sikhų ir indų tautinės mažumos kalba pendžabų kalba.

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Afganistanas

Vilniaus karo Afganistane veteranų sąjunga

Šalių sąrašas | Azija

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Afganistanas"

Kategorijos: Valstybės | Afganistanas

This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.