Išsėtinė sklerozė

Article on other languages:

• تصلب_الأنسجة_المتعدد
• Множествена_склероза
• Esclerosi_múltiple
• Roztroušená_skleróza
• Multipel_sklerose
• Multiple_Sklerose
• Πολλαπλή_σκλήρυνση
• Multiple_sclerosis
• Multloka_sklerozo
• Esclerosis_múltiple
• Multiipelskleroos
• Esklerosi_anizkoitz
• اسکلروز_چندگانه
• MS-tauti
• Sclérose_en_plaques
• טרשת_נפוצה
• Sclerosis_multiplex
• Sklerosis_ganda
• Sclerosi_multipla
• 多発性硬化症
• Skleroza_enîfireh
• Izkaisītā_skleroze
• Multiple_sclerose
• Multippel_sklerose
• Stwardnienie_rozsiane
• Esclerose_múltipla
• Рассеянный_склероз
• Multiple_skleroza
• Multipla_skleroza
• Multipel_skleros
• Multipl_skleroz
• Розсіяний_склероз
• 多发性硬化症

	del.icio.us
	Digg
	Furl
	Reddit
	Rojo
	Add to OnlyWire

Išsėtinė sklerozė – centrinės nervų sistemos autoimuninė liga. Ligos eigoje pastebimas nervus apsaugančios medžiagos mielino irimas – demielinizacija. Priklausomai nuo ligos eigos, jaučiamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, pasireiškia koordinacijos ir kalbos sutrikimai. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia 20-40 metų žmonėms. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai.

Išsėtinės sklerozės išgydyti iki šiol nesugebama. Tačiau jeigu liga anksti diagnozuojama ir paskiriamas tinkamas gydimas, šios ligos progresavimas gali sulėtėti.

Požymiai

• Galvos svaigimas
• Jutimo sutrikimai
• Greitas nuovargis
• Pusiausvyros sutrikimai
• Depresija
• Galūnių silpnumas
• Neaiški kalba
• Nuotaikų kaita
• Pasunkėjęs mąstymas
• Regėjimo pablogėjimas

Ligos eiga

Būdingas ligos bruožas – neurologinių simptomų išsibarstymas lokalizacijos ir laiko atžvilgiu. Specifinių, tik šios ligos metu atsirandančių simptomų nėra, tačiau kai kurie simptomai yra įprastesni ir dažnesni. Kiekvieno ligonio simptomų kompleksas yra individualus. Liga dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, jutimo sutrikimais, vienpusiu regos pablogėjimu, rečiau kitais reiškiniais.

Klasikiniais išsėtinės sklerozės simptomais laikomi:

• motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius), raumenų įtampa (spastiškumas);
• jutimo pakitimai: užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas;
• pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas;
• regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis;
• šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai;
• nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija.

Galimi įvairūs kiti simptomai bei jų deriniai, kuriuos atpažinti gali neurologas. Kai kurie reiškiniai gali trukti trumpai, kiti ilgiau ar net visą gyvenimą. Simptomai gali kartotis ir praeiti savaime.

Dažniausiai pasitaiko besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos) – tai recidyvuojanti-remituojanti ligos eiga. Tuomet atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti nauji simptomai. Kartais atsiradę ligos reiškiniai nuo pat pradžių laipsniškai progresuoja, prisideda vis nauji simptomai, ir būklė nuolatos blogėja. Galima paūmėjimų ir laipsniško progresavimo kombinacija, kai tarp pablogėjimų tam tikri simptomai išlieka.

Ligos priežastys

Nors daug faktorių, skatinančių ligos atsiradimą, jau yra žinomi, esminė ligos priežastis nėra žinoma. Manoma, kad ligą sukelia kelių faktorių kombinacijos – aplinkos ir genetinės prigimties.

Gydymas

Nors intensyviai ieškoma vis naujų gydymo galimybių, tačiau kol kas išsėtinė sklerozė nėra išgydoma. Šiuo metu gydymo tikslas gali būti dvejopas:

• keisti ligos eigą:
  • sutrumpinti ir palengvinti paūmėjimą,
  • suretinti paūmėjimus ir taip lėtinti invalidizaciją,
• slopinti simptomus.

Paūmėjimui sutrumpinti ir lengvinti gali būti skiriami kortikosteroidai (švirkščiami į veną arba geriamieji). Silpnesni pablogėjimai dažnai yra negydomi – ligonis ilsisi ir laukia pagerėjimo. Paūmėjimams retinti gali būti taikomas beta-interferonas arba aminorūgščių derinio pagrindu sukurti švirkščiami vaistai.

Simptomus (spastiškumą, nuovargį, prislėgtą nuotaiką, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimus, skausmą, nevalingus judesius ir kitus) palengvina vaistai, fizioterapinės procedūros, pagalbinės priemonės vaikščiojimui ar judėjimui, šlapimo pūslės kateteriai (kateterizuoti šlapimo pūslę gali išmokti ir patys ligoniai). Kartais reikalinga psichologinė ar psichoterapinė pagalba.

Visus vaistus skiria ir jų vartojimą griežtai kontroliuoja neurologas. Jis gali paprašyti reguliariai tikrintis kraują ir kepenų funkciją. Tinkamai gydant, dauguma ligonių gali likti aktyviais visuomenės nariais, gyventi pilnavertį gyvenimą.