Article on other languages:
- Karel_die_Grote
- Carlemaño
- Charlemagne
- شارلمان
- Carlomagno
- Карл_Вялікі
- Карл_Велики
- Karl_Veur
- Karlo_Veliki
- Carlemany
- Carulu_Magnu
- Karel_Veliký
- Аслă_Карл
- Siarlymaen
- Karl_den_Store
- Karl_der_Große
- Καρλομάγνος
- Charlemagne
- Karolo_la_Granda
- Carlomagno
- Karl_Suur
- Carolus_Handia
- Carlus_el_Grandi
- شارلمانی
- Kaarle_Suuri
- Charlemagne
- Karel_de_Grutte
- Charlemagne
- Tearlach_Mòr
- Carlomagno
- קרל_הגדול
- चार्लेमन
- Karlo_Veliki
- Nagy_Károly_frank_uralkodó
- Charlemagne
- Karl_la_Granda
- Karlamagnús
- Carlo_Magno
- カール大帝
- კარლოს_დიდი
- Karolus_Magnus
- 카롤루스_대제
- Charlemagne
- Carolus_Magnus
- Karel_de_Groete
- Kārlis_Lielais
- Карло_Велики
- शार्लमेन
- Charlemagne
- Carolus_Magnus
- Karl_de_Grote
- Karel_de_Grote
- Karl_den_store
- Karl_den_store
- Charlemangne
- Carlesmanhe
- Karol_Wielki
- Carlos_Magno
- Carol_cel_Mare
- Карл_Великий
- चार्लेमन
- Carlu_Magnu
- Karlo_Veliki
- Charlemagne
- Karol_Veľký
- Karel_Veliki
- Карло_Велики
- Karl_den_store
- Karolo_Mkuu
- ชาร์เลอมาญ
- Şarlman
- Карл_І_Великий
- Carlo_Magno
- Charlemagne
- Karel_den_Grôotn
- Tchårlumagne
- קארל_דער_גרויסער
- 查理大帝
 |
del.icio.us |
 |
Digg |
 |
Furl |
 |
|
 |
Rojo |
| Add to OnlyWire |
 |
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Karolis Didysis (747–814 m. sausio 28 d.) – Frankų valstybės karalius.
Karolis Didysis tapo galingiausiu savo laikų valdovu. 800 m. įsakė popiežiui Leonui III karūnuoti jį Romos imperatoriumi ir perėmė Romos imperijos idėją. Stiprino administraciją ir teisę. Skatino prekybą, amatus, žemės ūkį, kultūrą. Į savo dvarus kvietėsi mokslininkų. Sujungė antikos, krikščionybės ir germanų idealus ir padėjo pamatus krikščioniškųjų Vakarų valstybių raidai.
Karolis Didysis yra vienas iš nedaugelio valdovų, kuriems istorikai ryžosi suteikti „Didžiojo“ prievardį: nuo Konstantino Didžiojo iki Vytauto Didžiojo tokius rastume tik kelis. Visus šiuos skirtingu laiku gyvenusius valdovus sieja ne tiek valdymo panašumas, kiek ilgalaikis jų žygių atminimas bei jų vardo atsikartojimas aktualiuose dabarties kontekstuose. Karolis Didysis susilaukė išties įspūdingo pomirtinio „gyvenimo“, atnešusio jam pavyzdinio Viduramžių valdovo ir pastarąjį šimtmetį aktualizuotą „Europos tėvo“ šlovę.
Turinys |
Karolio Didžiojo asmenybė ir gyvenimas
Gimimo metai ir vieta
Manoma, kad Karolis Didysis gimė 742 m., tačiau pasak Karolio amžininko ir jo biografo Einhardo, nepavyko rasti duomenų apie tikslią Karolio gimimo datą. Tačiau nurodo, kad jis mirė būdamas 72 metų amžiaus, išeina, kad gimė 742 m. „Annales Petarienses“ kronikoje sakoma, kad jis gimė 747 m. balandžio 1 d. Ši data tais metais sutapo su Vėlinėmis ir mažai tikėtina, kad toks sutapimas - svarbi religinė šventė ir karaliaus gimimo diena - būtų neišskirta to meto kronikose. Toje pačioje kronikoje rašoma, kad 751 metais gimė Karolio brolis Karlomanas. Labiausiai tikėtinos gimimo datos šiais laikais pripažįstamos 747 m. balandžio 1 d., tų pačių metų balandžio 15 d. ir 748 m. balandžio 1 d.
Tiksli gimimo vieta nežinoma. Manoma, kad galėjo gimti Herštalyje, tėvo, Pipino Trumpojo gimtinėje (dabartinė Lježo provincija Belgijoje). Iš šio regiono kilo Merovingų ir Karolingų šeimos. Būdamas septynių metų, Karolis, persikraustė tėvo vilą Jupile (dabar Lježo miesto dalis), todėl šis miestelis daugelyje istorinių knygų nurodamas kaip galima gimimo vieta. Tačiau Karolio gimimo vieta galėjo būti ir kiti miestai – Priumas, Diurenas, Gautingas ir Achenas.
Karolis Didysis (orig. Charlemagne), vardu „Karolis“ buvo pavadintas savo senelio Karolio Martelio garbei. Vardas kilęs iš germaniško žodžio „karl“, reiškiančio „šaunus“,[1] susijusio su anglišku žodžiu „churl“. Anksčiausios išlikusios užrašytos Karolio Didžiojo vardo formos yra lotyniškos – „Carolus“ arba „Karolus“. Daugelyje rytų Europos kalbų žodis „karalius“ kilo nuo Karolio vardo (pvz., lenkiškai: krol, vengriškai: kiraly).
Kalba
Kokia buvo Karolio gimtoji kalba aktyviai ginčijamasi, greičiausiai tai buvo frankiškas germanų kalbos dialektas, tačiau lingvistai nesutaria dėl jo identifikavimo ir chronologijos. Kai kurie kalbininkai teigia, kad jis nekalbėjo senąją frankų kalba, nes gimė 742 ar 747 metais, nes tuo metu ši kalba jau buvo išnykusi. Senoji frankų kalba buvo atkurta pagal jos palikuonę, senąją olandų kalbą ir pagal skolinius senojoje prancūzų kalboje. Šiandien kalbininkai apie senąją frankų kalbą žino labai mažai. Tai, kad žinoma apytikslė gimimo vieta (daugelis istorikų laikosi nuomonės, kad tai buvo kažkur apie Lježą), nepalengvina nustatinėjant Karolio gimtąją kalbą. Tais laikais, tame regione gyvavo net kelios kalbos. Imant Lježą kaip centrą (apie 750 metus), senąją olandų kalbą aptinkame šiaurėje ir šiaurės vakaruose, galų-romanų (senosios prancūzų kalbos protėvis) pietuose ir pietvakariuose ir keltą skirtingų senosios aukštosios vokiečių kalbos dialektų rytuose. Jei atmetame galų-romanų kalbą, tai reiškia, kad jis kalbėjo senuoju olandų arba senuoju aukštuoju vokietijos dialektu, greičiausiai su stipria frankų kalbos įtaka.
Be gimtosios kalbos, Karolis mokėjo ir užsienio kalbų. Lotynų kalbą išmoko tiek, kad praktiškai galėjo ja kalbėti kaip gimtąją; graikiškai daugiau suprato, bet šnekėjo prastai.[2]
Išnašos
- ↑ http://day.lt/vardai/Karolis
- ↑ Einhard, Life, 25.