Londonas:

Londonas (angl. London, dar vadinamas Didžiuoju Londonu) – didžiausias Jungtinės Karalystės miestas ir sostinė. 7,42 mln. gyventojų (2007). Miestas yra Anglijos pietryčiuose prie Temzės upės žiočių. Didysis Londonas apima daug miestelių ir priemiesčių bei sudaro metropolinę grafystę.

Londone yra didelis uostas (metinė krovinių apyvarta apie 60 mln. tonų), yra penki tarptautiniai oro uostai – Hitrou (Heathrow), Getvikas (Gatwick), Stenstedas („Stansted“), Lutonas („Luton“) ir Londono Sičio („London City“). Išvystyta mašinų (ypač – automobilių ir lėktuvų) gamybos pramonė, radioelektronika, elektrotechnika, maisto apdirbimas, popieriaus pramonė, poligrafija, chemijos ir siuvimo pramonė. Londone yra seniausias Europos metropolitenas, įkurtas 1863 m. Yra universitetų, technikos aukštųjų mokyklų, karališkosios akademijos (dramos menų, muzikos, šokių), Londono karališkoji draugija, karališkoji menų akademija, Britanijos akademija, Didžiosios Britanijos karališkasis institutas ir daug kitų mokslo ir studijų įstaigų bei draugijų. Daug muziejų: Britanijos muziejus, mokslo muziejus, Viktorijos ir Alberto muziejus, nacionalinė galerija ir kt. Apie 80 teatrų (žymiausi – valstybinis teatras, karališkas V. Šekspyro teatras). 1908 ir 1948 m. Londone vyko vasaros olimpinės žaidynės, 2012 m. olimpiada taip pat numatyta Londone. 1851 ir 1862 m. mieste vyko Pasaulinė paroda.

Londonas yra svarbus finansinis centras, jame yra garsios bažnyčios (žinomiausios – Vestminsterio vienuolynas iš XIII-XVIII a. ir Šv. Povilo katedra, pastatyta 1675-1710 m. pagal Kristoferio Reno projektą) ir daug kitų turistų mėgstamų objektų (Big Benas ir kt.). Londone gyvena įvairiausių rasių žmonės.

Istorija

Londono vietoje žmonės gyvena jau beveik du tūkstančius metų. Iš pradžių tai būta keltų gyvenvietės, nuo I a. romėnų stovykla (Londinijaus pavadinimu, lot. Londinium), nuo IV a. vidurio svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų-saksų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

Ekonomika

Londone pagaminama 25% D.Britanijos pramonės produkcijos. Mašinų gamyklose dirba daugiau kaip 40% Londono pramonės dirbančiųjų, popieriaus ir poligrafijos pramonėje apie 13%. Diduma pramonės produkcijos pagaminama 5 pramoniniuse Londono rajonuose. Centriniame rajone, apimančiame Londono (Sičio) vakarinius ir šiaurinius priemiesčius, - poligrafijos, siuvimo, baldų pramonė, mokslo aparatūros, matavimo prietaisų, staklių, poligrafijos, siuvimo pramonės įrengimų, juvelyrinių dirbinių gamyba (rajone dirba 20% visų Londono pramonės dirbančiųjų). Patemzio rajone -maisto, chemijos pramonė, spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, laivų remontas, naftos perdirbimas šiauriniame Ly upės slėnyje-siuvimo, baldų, chemijos, elektrotechnikos pramonė. Šiaurės vakarų-elektrotechnikos ir elektronikos pramonė, automobilių, lėktuvų,staklių gamyba (rajone dirba 23%visų Londono pramonės dirbančiųjų). Pietvakarių (Vondlio upės slėnyje) - elektrotechnikos pramonė. Sityje susitelkusios finansų, prekybos įstaigos. D.Britanijos ir tarptautinių Monopolijų bei užsienio filialų vadybos, fondų ir prekių biržos.

Architektūra

Londonas susiformavo iš daugelio suaugusių savarankiškų gyvenviečių ir miestų. Miestas užima labai didelį plotą, bet yra visiškai neaukštas. Daugumas namų trijų ir dviejų aukštų. Aštuonių ir dešimties aukštų namų, tur būt, kokie penki procentai, o namų daugiau kaip dešimties aukštų pasitaiko itin retai.

Dauguma senų namų pajuodę nuo garsiųjų Londono suodžių, atsirandančių ne tiek nuo gamyklų dūmų, kiek nuo šimtų tūkstančių židinių. Kai kurie namai apdairiai apmūryti juodomis plytomis. Juodame fone šviežiu baltumu išsiskiria langų apvadai ir įėjimų portalai.

Daugelis Londono rajonų tokie nepanašūs vienas į kitą, jog atrodo, kad jie priklauso skirtingiems miestams, skirtingoms šalims arba skirtingoms epochoms.Nepanašūs vienas į kitą ne tik rajonai, bet ir juos sudarantys kvartalai arba gatvės, kurios tarp savęs skiriasi ten gyvenančiųjų arba dirbančiųjų profesija, tautybe, turto arba neturto laipsniu.Yra gana didelis rajonas, gyvenamas daugiausia tik geležinkelininkų. Yra labai gražių senovinių gatvelių ir kiemelių, kuriuos, tur būt, derėtų pavadinti “teisingumo kvartalu”. Prie šio kvartalo namų durų pritvirtintose lentelėse galima perskaityti kone visų žymiausių Londono juristų pavardes. Parduotuvių languose išdėliota tūkstančiai knygų odiniais viršeliais. Tai Anglijos įstatymai, išleisti per šimtus metų. Čia pat parduodami balti teisėjų perukai iš arklių karčių ir juodos viduramžiškos mantijos žodžiu, visi būtini šiuolaikinio Anglijos teismo atributai.

Yra gatvių, kuriose telkiasi daugybė įvairių restoranų: graikiškų, turkiškų, armėniškų, prancūziškų, itališkų ir kt. O yra Flitstrito gatvė; joje ir gretimose gatvelėse įsikūrusios stambiausių Anglijos laikraščių redakcijos. Socho rajone gyvena daug žmonių, atvažiavusių į Angliją iš visų pasaulio kraštų: italų, prancūzų, graikų, indų, kinų ir kt.

Prasideda prekybiniai kvartalai, triukšmingi, ankštai pristatyti daugiaaukščių parduotuvių, bankų ir prekybos kontorų. Ištisine juosta eina vitrinos. Šmėkščioja reklamos, kurios iš pradžių stulbina, tačiau netrukus pradedi pastebėti įkyrų vis tų pačių vardų ir pavadinimų kartojimąsi.

Vakarais iš toli matyti Pikadilio aikštės pašvaistė. Čia šviesos reklamos centras.Netoli nuo Pikadilio - mitingų ir demonstracijų aikštė - Trafalgaro skveras. Dieną jame šeimininkauja balandžiai ir vaikai. Bet kad ir kaip būdingi Londonui visi šie kvartalai ir gatvės, miesto veidą ir jo istoriją daugiausia lemia rajonai, kurie vadinami Sičiu, Istendu ir Vestendu.

Sitis - administracinis ir financinis centras. Londono Sityje įsikūrusi ir lordo mero rezidencija, ir fondų birža, kur šimtai biznierių perka bei parduoda pažiūrėti kuklius popierėlius, suteikiančius teisę gauti pelną už vario, cukraus, arbatos, lėktuvų, anglies, naftos ir kt. Prekių gamybą.Sityje yra Rotšildų banko namai, amerikiečių, prancūzų, italų ir olandų bankų skyriai.

Sičio namai daugiausia masyvūs, niūrūs, tamsūs, pastatyti 19a. antroje pusėje. Vestendas yra dabar faktiškai Londono centras. Čia prabangiuose atskiruose namuose gyvena Londono buržuazija. Vestende susitelkę geriausi teatrai ir kino teatrai, miuzikholai, restoranai ir brangiausi viešbučiai,daug puikių parduotuvių. Gatvės čia triukšmingiausios, ryškiausios ir judriausios.Čia dirbo K. Marksas, F. Engelsas ir V. Leninas. Vestendą siekia didieji Londono parkai. Šie parkai - poilsio par kai. Čia žmonės vaikšto, sėdi, deginasi prieš saulę. Šiuose parkuose turtingi žmonės jodinėja arkliais. Parkų kūdrose plaukioja gulbės, antys ir kt. paukščiai. Iš Londono parkų didžiausias Haidparkas.Į šiaurę nuo Haidparko driekiasi vienas gražiausių Londono parkų - Hempsted Hisas.

Istendas - rytinis miesto pakraštys. Tai didelis proletariškas rajonas, gyvenamas daugiausia fabrikų ir gamyklų darbininkų, dokininkų, namudininkų.Istende yra daug vadinamųjų pelningų namų (lūšnų). Istende gyvena daug elgetų.

Architektūros paminklai: Romėnų įtvirtinimų, šventyklų ir termų liekanos; Tauerio pilis; romaninė šv. Baltromiejaus Didžiojo bažnyčia; bažnyčia, vadinamasis Vestminsterio vienuolynas; rotušė; klasicistiniai pastatai - šv. Povilo katedra; 52 bažnyčios; Grinvičo ligoninė; Bakingamo rūmai; Anglijos bankas; Britų muziejus; neogotikiniai Parlamento rūmai su Viktorijos ir laikrodžio Bigbeno bokštais; Tauerio tiltas. Mieste daug skverų, fontanų, tiltų, skulptūrinių paminklų. Aplink Londoną po II Pasalinio karo pastatyta 8 miestai palydovai.

Sportas

Futbolas

Galerija

Europos šalių sostinės

Londonas

Turinys