Mahajana

Article on other languages:

    


Pagrindai

Keturios tauriosios tiesos
Taurusis aštuonialypis kelias
Šyla · Trys brangenybės

Pagrindinės sąvokos

Trys būties požymiai
Dharma · Skandha · Šūnjata
Samsara · Nirvana · Atgimimas
Sąlygotoji kilmė · Karma

Veikėjai ir vietovės

Sidharta Gautama
Buda · Bodhisatva
· Budos mokiniai ·
Piligrimystės vietovės

Mokyklos

Theravada · Mahajana
Vadžrajana · Lamaizmas
Dzenas
Devyni vienijantys teiginiai

Tekstai

Tripitaka · Pali kanonas
Mahajanos sūtros

Terminai ir vardai

Sanskritiškos kilmės
Pali kalbos kilmės

Mahajana (sanskr. didžioji važiuoklė) – viena iš dviejų pagrindinių (greta hinajanos) budizmo krypčių.

Susiformavo I–II a.

Remiasi 9 sūtromis, vadinamomis „Vaipulija sūtromis“. Skirtingai nei hinajana, teigia, kad pasaulis tėra regimybė. Vienintelė realybė esanti šūnjata (tuštuma), kuri iliuzijų dėka reiškiasi kaip pasaulio įvairovė. Anot mahajanos, gyvenimo tikslas – tapti bodhisatva, t. y. būsimuoju buda, kuris jau gali pasinerti į nirvaną, tačiau priešingai hinajanos arhatai, savanoriškai to atsisako ir, priėmęs žymaus žmogaus pavidalą, padeda kitiems išsigelbėti.

Mahajana pavertė Budą bei daugelį bodhisatvų dievybėmis, sukūrė jų kultą, išplėtojo garbinimo apeigas. Mahajana pripažįsta pomirtinį gyvenimą rojuje ar pragare, kas nebūdinga ankstyvajam budizmui bei hinajanai.

Dėl visiems prieinamo išgelbėjimo kelio idėjos, tapo pasauline religija.

Pagrindinės mahajanos filosofinės mokyklos – jogačara bei madjamika.

V–VI a. mahajana paplito Kinijoje, vėliau Korėjoje, Japonijoje, Tibete, kur susimaišiusi su vietinėmis religijomis virto lamaizmu.[1]

Šaltiniai

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 7 t. MELI institutas, Vilnius.

This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.