|
Article on other languages:
|
Maldyvų Respublika (Maldyvai) – salų valstybė Indijos vandenyne, į pietvakarius nuo Indijos. Sanskrito kalba Maldyvai reiškia „tūkstantis salų“.
IstorijaPagrindinis straipsnis: Maldyvų istorija
Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558-1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887-1965). Nuo 1953 – respublika. 1965 m. Liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. Lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. Tamilai isiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies. Politinė sistemaPagrindinis straipsnis: Maldyvų politinė sistema Maldyvai yra prezidentinė respublika. Prezidentas vadovauja vykdomąjai valdžiai ir skiria ministrų kabinetą. Prezidentas siūlomas penkiems metams slaptu balsavimu Majlyje (parlamente), o po to siūlymui pritaria tautos referendumas. Maldyvų Majlis yra vienų rūmų ir jam priklauso 50 narių, renkamų kas penki metai. Du nariai iš kiekvieno atolo renkami visuotiniu balsavimu. Aštuonis paskiria prezidentas ir tai yra pagrindinis kelias, kuriuo moterys patenka į parlamentą. Šalyje pirmąkart pradėjo veikti politinės partijos 2005 m. liepos mėn., praėjus šešiems mėnesiams po rinkimų. Beveik 36 parlamento nariai prisijungė prie Maldyvų liaudies partijos (Dhivehi Raiyyathunge partija) ir išrinko prezidentą Gayoom vadu. Dvidešimt parlamento narių tapo opozicija ir prisijungė prie Maldyvų Demokratinės partijos. Du nariai liko nepartiniais. 2006 m. kovą prezidentas Gayoom paskelbė detalią reformų darbotvarkę, kurioj nurodyta kaip bus kuriama nauja konstitucija ir modernizuojama teisinė sistema. Kol kas svarbiausia įstatymų pataisa yra Žmogaus Teisių Įgaliojimo Aktas, kuris sudarytas pagal Paryžiaus principus. 50 parlamento narių posėdžiauja su tokiu pat skaičiumi paskirtų žmonių, sudarydami Konstitucinę Asamblėją, kuri buvo sutelkta prezidento iniciatyva parašyti modernią liberalią Maldyvų konstituciją. Asamblėja renkasi nuo 2004 m. liepos ir labai kritikuojama dėl lėto progreso. Dėl to viena kitą kaltina vyriausybė ir opozicija, bet nepriklausomi stebėtojai mano, kad dėl to kaltos silpnos parlamentinės tradicijos. Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis: Maldyvų (administracinio suskirstymo vienetai) Maldyvai turi 26 naturalius atolus, kurie padalinti į 21 administracinį vienetą (20 administracinių vienetų ir Malės miestas)[1]. GeografijaPagrindinis straipsnis: Maldyvų geografija Maldyvai yra žemiausia šalis pasaulyje, kurioje maksimalus naturalus žemės lygis yra 2,3 m virš jūros lygio, o kur yra pastatų, jis iškyla iki kelių metrų. Per pastarajį šimtmetį jūros lygis pakilo apie 20 cm, jei jis toliau kils gali iškilti grėsmė Maldyvų egzistavimui. Maldyvus sudaro 1196 salos, iš kurių 203 yra gyvenamos. Salos grupuojamos į 26 atolus. EkonomikaPagrindinis straipsnis: Maldyvų ekonomika Maldyvų ekonomika daugiausia remiasi žvejyba ir turizmu. Beveik 1/5 pajamų yra gaunama iš turizmo. Maldyvuose auginami čili pipirai, saldžiosios bulvės, kokosai ir sorai. Pagrindinis salos eksportas yra žuvis, taip pat kriauklelės, kokoso palmės pluoštas, žuvų maistas, kopra. Importuojami ryžiai, cukrus, kvietiniai miltai ir kiti gaminiai. DemografijaPagrindinis straipsnis: Maldyvų demografija KultūraPagrindinis straipsnis: Maldyvų kultūra Kita Informacija
NuorodosAfganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas
Tautų sandrauga
Antigva ir Barbuda | Australija | Bahamos | Bangladešas | Barbadosas | Belizas | Botsvana | Brunėjus | Dominika | Gajana | Gambija | Gana | Grenada | Indija | Jamaika | Jungtinė Karalystė | Kamerūnas | Kanada | Kenija | Kipras | Kiribatis | Lesotas | Malaizija | Malavis | Maldyvai | Malta | Mauricijus | Mozambikas | Naujoji Zelandija | Namibija | Nauru | Nigerija | Pakistanas | Papua Naujoji Gvinėja | PAR | Saliamono salos | Samoa | Seišeliai | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Siera Leonė | Singapūras | Svazilandas | Šri Lanka | Tanzanija | Tonga | Trinidadas ir Tobagas | Tuvalu | Uganda | Vanuatu | Zambija
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.