Prancūzija

Poll without page-refresh

Article on other languages:

	del.icio.us
	Digg
	Furl
	Reddit
	Rojo
	Add to OnlyWire

Prancūzijos Respublika, Prancūzija (pranc. République française, France) – šalis Europos pietvakariuose, Europos Sąjungos bei NATO narė. Pietuose ribojasi su Ispanija, šiaurėje su Vokietija, Belgija, Liuksemburgu, Šveicarija, Monaku, Andora, o rytuose – su Italija. Prancūzijos krantus skalauja Atlanto vandenynas bei Viduržemio jūra. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu (l'Hexagone).


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Ministras pirmininkas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

547030km2 km² (41)
0,26%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

62 752 136 (20)
97,53 žm./km² (76)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
1 871,00 mlrd. $ (7)
30 100 $ (23)

Valiuta

Euras (€)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +1 (CET)
UTC +2

Nepriklausomybė

Įkurta

Verdeno taika
843

Valstybinis himnas

Prancūzijos himnas

Interneto kodas

.fr

Šalies tel. kodas

+33

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos istorija

Nors dabartinės Prancūzijos teritoriją dar antikoje buvo užkariavę romėnai, savarankiška Prancūzijos istorija prasideda Karoliui Didžiajam padalinus savo valstybę anūkams. Pagal Verdeno sutartį 843 m. sudaryta Vakarų Frankų karalystė užėmė panašią dabartinei Prancūzijai teritoriją; nuo X a. šalis pradeda vadintis Prancūzija. Viduramžių Prancūzijos istoriją sudaro palaipsnis karaliaus galios stiprėjimas nuolatinėse kovose su didikais, dalyvavimas kryžiaus žygiuose, eretikų judėjimų persekiojimas (pvz., albigensų), taip pat miestų augimas, scholastikos ir gotikinės architektūros plėtra.

1337 m. prasidėjo Šimtametis karas, kuris su pertraukomis truko beveik šimtą metų. Šis karas buvo paskutinis karaliaus Karolio VII žingsnis vienijant Prancūziją – išvijus anglus iš prancūziškų žemių buvo galutinai pripažinta karaliaus valdžia ir piliečiams atsirado tautinės savimonės jausmas. Karas baigėsi 1457 m. Prisijungus Burgundiją ir Bretanę Prancūzijos valstybė pasiekė savo galios viršūnę, tačiau kovos su Habsburgais, religiniai karai tarp katalikų ir kalvinistų hugenotų vėl stipriai sukrėtė šalį. Hugenotai buvo žiauriai persekiojami, net surengtos jų žudynės (Baltramiejaus naktis), didikai susiskaldė tarp protestantų Burbonų ir katalikų Gizų. Karaliui pavyko išnaudoti šiuos prieštaravimus, sustiprinti savo valdžią ir Henrikas IV tapo karaliaus valdžios absoliutizmo pradininku.

1792 m. įvykusi Didžioji Prancūzijos revoliucija monarchiją pakeitė respublika. 1799 metais respubliką į savo valdžią paėmė Napoleonas Bonapartas, mėginęs užkariauti visą Europą.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos politinė sistema

Dabartinė konstitucija buvo priimta 1958 m. rugsėjo 28 d.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinė Asamblėja (Assemblée nationale), kurioje dirba penkerių metų kadencijai išrinkti deputatai. Dalis įstatymų leidžiamosios valdžios priklauso Senatui.

žr. t.p. Prancūzijos socialistų partija

Administracinis suskirstymas

Prancūzijos regionai ir departamentai

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos administracinis suskirstymas

Prancūzija suskirstyta į 22 žemyninės Prancūzijos regionus (régions de France métropolitaine) ir 4 užjūrio regionus (régions d'outre-mer); regionus sudaro 100 departamentų. Taip pat yra kolektyvinės teritorijos (collectivités territoriales) bei Pietų ir Antarktikos teritorijos.

Žemyniniai regionai (skliausteliuose nurodomos sostinės):

Akvitanija (Aquitaine; Bordo)
Aukštutinė Normandija (Haute-Normandie; Ruanas)
Bretanė (Bretagne; Renas)
Burgundija (Bourgogne; Dižonas)
Centras (Centre; Orleanas)
Elzasas (Alsace; Strasbūras)
Franš Kontė (Franche-Comté; Bezansonas)
Il de Fransas (Île-de-France; Paryžius)
Korsika (Corse; Ajačas)
Langedokas-Rusijonas (Languedoc-Roussillon; Monpeljė)
Limuzenas (Limousin; Limožas)
Lotaringija (Lorraine; Mecas)
Luaros kraštas (Pays-de-la-Loire; Nansi)
Overnė (Auvergne; Klermonas-Feranas)
Pietūs-Pirėnai (Midi-Pyrénées; Tulūza)
Pikardija (Picardie; Amjenas)
Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas (Provence-Alpes-Côte d'Azur; Marselis)
Puatu-Šarantos (Poitou-Charentes; Puatjė)
Rona-Alpės (Rhône-Alpes; Lionas)
Šampanė-Ardėnai (Champagne-Ardenne; Šampanės Šalonas)
Šiaurė-Pa de Kalė (Nord-Pas-de-Calais; Lilis)
Žemutinė Normandija (Basse-Normandie; Kanas)

Užjūrio departamentai (Départements d'outre-mer):

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos geografija

Didžiąją dalį kraštovaizdžio sudaro lygumos su įsiterpiančiomis kalvomis šiaurėje ir vakaruose. Likusi dalis kalnuota - stambiausi kalnų masyvai yra Pirėnai pietvakariuose, Centrinis Masyvas ir Alpės pietryčiuose. Aukščiausia Prancūzijos ir Alpių viršūnė – Monblanas (4808 m). Žemiausia vieta Prancūzijoje - jūros lygio.

Miestai

Didžiausias šalies miestas yra Paryžius, kurio aglomeracijoje gyvena apie 12 mln. žmonių (Il de Fransas). Kitas stambias aglomeracijas, turinčias daugiau nei 1 mln. gyventojų, sudaro Marselis, Lilis ir Lionas.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos ekonomika

Prancūzijos ekonomika vertinama kaip ketvirta pagal dydį pasaulyje, po JAV, Japonijos ir Vokietijos. Pasaulinės Prekybos Organizacijos duomenimis, Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 metais užėmė penktą vietą.

Prancūzija užima antrą vietą pagal turistų skaičių – šalį per metus aplanko apie 77 mln. turistų.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos gyventojai

Nuo priešistorinių laikų Prancūzija buvo prekybos, migracijų bei įsiveržimų kryžkelėje. Keturios pagrindinės Europos etninės grupės – prokeltai, keltai (galai bei bretonai), lotynai ir germanai (frankai, burgundai, vikingai, vestgotai) maišėsi tarpusavyje. Be to nuo XIX a. plūstelėjo nauja migrantų banga, daugiausia tai buvo italai, ispanai, belgai, portugalai, lenkai, armėnai, taip pat žydai iš Rytų Europos.

Po antrojo pasaulinio karo prasidėjo gana didėlė imigracija iš trečiojo pasaulio šalių, ypač daug žmonių atvyko iš buvusių Prancūzijos kolonijų. Visos šios migracijų bangos Prancūziją padarė viena iš etniškai įvairiausių šalių Europoje. Nepaisant to, vis dar gajus Prancūzijos, kaip galų valstybės, stereotipas. Pažymėtina ir tai, jog imigrantai iš kitų Europos valstybių daug greičiau integruojasi į valstybės ekonominį, kultūrinį bei socialinį gyvenimą, nei trečiojo pasaulio atvykėliai.

Pagal gyventojų skaičių Prancūzija užima trečiąją vietą Europoje po Rusijos bei Vokietijos.

Katalikai sudaro apie 80 %, musulmonai 5–10%, protestantai 2 %, judėjai - 1 % gyventojų.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Prancūzijos kultūra

Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Prancūzijos kultūrinės pozicijos buvo iškovotos dar viduramžiais. Ypatingai Prancūzijos kultūrinis vaidmuo sustiprėjo XVII a., kuris Europoje laikomas Prancūzijos amžiumi. Prancūzijos karaliaus dvaras visai Europai diktavo madas ir taisykles (beje, mados, taip pat ir meno sostinės reputaciją Paryžiui sėkmingai sekasi išlaikyti iki šių dienų). Būtent tuomet prancūzų kalba tapo visų civilizuotų šalių aristokratų, diplomatų ir paprasčiausiai išsilavinusių žmonių bendravimo kalba.

Ir šiandien šalyje rasime daug architektūros paminklų – nuo romanikos iki modernizmo. Prancūzijos intelektualinis gyvenimas klesti jau nuo XVIII a. enciklopedistų laikų. XIX ir XX a. sandūroje dailėje įvyko didelis kone italų Renesansui tolygus pasaulinės reikšmės proveržis – susikūrė impresionizmo mokykla, kurios pradininku tapo Klodas Monė (Cloude Monet). Žymiausias jo paveikslas – „Vandens lelijos“.

Prancūzų literatūros istorijoje vėlgi gausu pasaulinio garso pavardžių. Užtenka paminėti „Trijų muškietininkų“ ir „Grafo Montekristo“ autorių Aleksandrą Diuma arba „Paryžiaus katedros“ autorių Viktorą Hugo, arba „20 000 mylių po vandeniu“ autorių Žiulį Verną.